Apie išniekintą lietuvių kalbą
megejas
Negaliu nepasidalinti A. Užkalnio įžvalgomis apie lietuvių kalbą bei iš to išplaukiantį lietuvio mastymą, ypač kas liečia jos mokymo mokykloje. Esu patyręs tai pats:

"Tai mokyklinio rašinėlio stilius, iš kurio, deja, neišaugama: banalios metaforos, nuvalkioti palyginimai, minties bailumas.
[...]
Mūsų lietuvių kalbos pedagogės ir tie, kas jas rengė, turi jausti didelę gėdos naštą. Užuot mokęsi vartoti kalbą, buvome mokomi tarnauti kalbai. Mes Lietuvoje tiesiog išveisėme visą kalbos mokyklą, smaugiančią kūrybiškumą ir fantaziją. Lietuvių kalba supančiota ir išniekinta vidutinybės kulto. "

Ačiū Dievui, man būnant paskutinėje abitūros klasėje (humanitarinio profilio!), mums paskyrė naują mokytoją - D. Ignotienę, kuri buvo baigusi VU, o ne pedagoškę, iki tol nedirbusi mokyklų sistemoje ir po ilgų dekretinių atostogų, šviežiai atėjo mokyti abiturientų. Tik jinai, per tekstų analizes ir interpretacijas, gerbdama kiekvieno mokinio teisę reikštis ir ją skatindama, sugebėjo parodyti, kad kalba ir mastymas, gali iškilti aukščiau trafaretiškų rašinėlių rašymo ribų. Ačiū jai už tai. Dėja, kiek teko vėliau apie ją išgirsti iš gerokai po manęs baigusių ir pas ją besimokiusių - vienas lauke ne karys, ir ją sistema palaužė... O gal tai buvo tik neteisingas, kelių buvusių mokyklos "neklaužadų" įvertinimas?


?

Log in

No account? Create an account